Ką pažadino Marina Abramovič? Apie bendrystę ir vienišumą

  • Bir 10, 2017

Nekantrūs gerbėjai driekiasi ilgomis voromis prie Niujorko Modernaus Meno Muziejaus. Ne vienas čia pat ir nakvoja, daugelis valandų valandas mindžiukuoja, o kai kas šen atsibogina iš pačios Australijos. Minios ryte nekantriai sudarinėja eiles, kad užvis pirmesnis galėtų... atsisėsti ant kėdės. Toks proveržis galerijoje todėl, kad ant priešprieša pastatyto kuklaus krėslo tris mėnesius viešės viena garsiausių, kone labiausiai šokiruojančių menininkių pasaulyje. Ir kai kuriems pavyks tądien atsisėsti prieš ją. Ji nulenks galvą, susikaups, tada pakels akis ir pažvelgs į tavąsias. Koks vyriškis netruks šluostyti ašaras, kita moteris dangiškai šypsosis it pagauta nirvanos, tūlas vaikas raudos pasikūkčiodamas, ilgą laiką negalėdamas atsigauti, o apsauginis iš nuostabos trauks pečiais.

Penki praktiniai būdai psichologiniam gerbūviui (4): mokytis ir dovanoti

  • Rug 9, 2016

Kartais mokyklos ar universiteto baigimo šventėje galima išgirsti ar nujausti gilų krūtininį atsidūsėjimą: “galų gale - mokymasis baigtas“. Ne vienas galvoje tąsyk pasižada į rankas knygos ar vadovėlio neimti, juk dabar atsivers išsvajotų darbų horizontai, kur galų gale nereiks kalti formulių ar samprotauti. Liūdna, kad mokykla, dažnai išleisdama jaunuolius į gyvenimą įteikia atestatus, o ne liepsnojantį siekimą pažinti pasaulį, save ir kitus, kad keliolika metų dažnai motyvuoja naudodama išorines priemones užuot naudojęsi vaikų ir jaunuolių dar šviežiu noru pranokti save ar suprasti dangaus šviesulius ar sudėtingus mechanizmus.

Penki praktiniai būdai psichologiniam gerbūviui gerinti (3): gyventi aktyviai

  • Lie 9, 2016

„Grįžtu namo visiškai nusistekenęs po darbų maratono. Ir taip tingisi eiti lauk, bet jei prisiverčiu žengti pirmą žingsnį, po to jaučiuosi lyg ant sparnų. Net jei ir reikia eiti laukan per lietų“. O jei prie durų vizgina uodegą šuo, tai nėra kur dėtis, tik vilktis lietpaltį ir per balas klampoti į parką. „Tačiau žinote, grįžęs visada jaučiuosi pakylėtas“.

Penki praktiniai patarimai psichologiniam gerbūviui (2): (Pa)stebėti

  • Spa 26, 2015

Slaugos ligoninė. Geriu arbatą po užsiėmimo, kiek paskubomis - netrukus reiks judėti pirmyn. Moteris kaimynystėje pro stiklines duris mąsliai žiūri į pavasarėjantį sodą. “Kaip gaila”, - sako ji man - “kad tik dabar, sirgdama vėžiu, pastebiu besikeičiančius metų laikus, žydinčias gėles. Anksčiau visą tai nejučia prabėgdavau”. Nors tąkart sėdėjau greta jos, vos už pusmetrio, ir sodą galėjau regėti pro tas pačias stiklines duris, tačiau į žiedais aplipusias, saulėje žaidžiančias šakas tepažvelgdavau vos kelioms sekundėms, nes galvoje jau spėjau perskaičiuoti kelias dešimtis rūpesčių: “teks važiuoti automobiliu namo 7 valandas; parduotuvėn reikia užsukti šio bei to”, ir eilę kitų minčių, sunkiai spėjančių viena antrai iš paskos. Susigėdusi (mat tomis minutėmis mąsčiau lyg turėčiau dar šimtą metų gyvenimo) aš pakviečiau save į sodo apžvalgą – ramiau gurkšnodama arbatą stebėjau kaip vėjas nusineša balsvus žiedlapius. Nei ji, nei aš, nei daugelis kitų nesame išimtys: savaitės pabaigoje dažnas atsidūsta – dienos pralekia taip greitai, kad nespėjo nė pastebėti, kuo pragyventa, viskas susilieja į pilką juostą. O jei ta juosta ne pilka, bet murzina, persmelkta minčių chaosu ir persipynusiais, sunkiai atpažįstamais jausmais, visa tai prabėgomis staigiai pašluojama po kilimu, nes dažnai nėra laiko apsvarstyti, o po to – na tiek jau to. Toks požiūris labiausiai artimas valstybėms, skaičiuojančioms gyvenimą darbo valandomis, kur nori nenori, visi pasiduoda nesustabdomai tėkmei. Tačiau yra kultūrų, kurios į laiką, į gyvenimą žiūri kiek kitaip.

Penki praktiniai būdai psichologiniam gerbūviui (1): bendrauti

  • Spa 25, 2015

“Įmanyčiau, visai nesikelčiau šiandien iš lovos. Pižamos nenusirengiu ištisas dienas. Man sunku ir tamsu, nebenoriu nieko”, - skundžiasi moteris. Nors galėtų būti ir vyras. “Kol naktį užmiegu, užtrunka bent porą valandų. O tada vėl prabundu, ir jau nebeįstengiu bluosto sudėti, kamuoja milijonai minčių”. Tokių ir eilę kitų nusiskundimų galima girdėti kone kasdien, pro duris virsta ar susigūžę įslenka jauni ir pagyvenę, dirbantys ir bedarbiai, mokytojai ir verslininkai, kareiviai ir seselės. Statistika nedžiugina – Jungtinėje Karalystėje kas ketvirtas žmogus (2009m.

Meno terapijos metu žmogus eina savo vidinę kelionę

  • Rug 20, 2015

Nors mintis apie meną, kaip gydomąją priemonę, yra sena kaip žmonija, tačiau meno terapeuto specialybė yra ganėtinai nauja, – sako Anglijoje su psichinės sveikatos problemų turinčiais žmonėmis dirbanti meno psichoterapeutė Evelina Savickaitė. Su ja kalbamės apie tai, kas yra meno terapija, ką ji gali duoti žmogui. Taip pat apie tai, kaip atskirti profesionalią meno terapiją nuo diletantiškos. 

Ar galėtumėte trumpai nusakyti, kas yra meno terapija, kuo skiriasi nuo kito gydymo, ką tai duoda žmogui?